„Problematika“ 2016 m. skaičiavo ne problemas, o pelną

 

Septynmyliais žingsniais pajamas auginanti AB „Problematika“ džiaugiasi ir didžiuojasi, kad jos darbo vaisiai leidžia svariai prisidėti prie šalies iždo didinimo: daugiau nei milijoną eurų ikimokestinio pelno per 2016 m. uždirbusi bendrovė 859 tūkst. eurų dividendų jau sumokėjo savo akcininkei – valstybei. Tai net 70% daugiau nei už 2015 metus. Be to, rekordiškai – net 2,4 milijono eurų – pernai įmonė į biudžetą sumokėjo įvairių kitų mokesčių ir taip, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tapo viena iš 500 daugiausiai 2016 m. sumokėjusių mokesčių mokėtojų.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad praėję metai „Problematikai“ buvo vieni sėkmingiausių per pastarąjį 10-metį. Tik „Aukso amžiumi“ praminti 2008 m. buvo šiek tiek pelningesni“, – apžvelgdamas rezultatus sakė bendrovės vadovas Rimantas Jaraminas. – „Esu labai patenkintas kolektyvo entuziazmu, darbštumu ir siekiu kurti bei stiprinti „Problematiką“, tačiau dar svarbiau, kad mūsų nedidelės bendrovės bendros pastangos leidžia pastebimai gausinti valstybės biudžetą!“
41 procentas – tiek gausiau, palyginti nei prieš metus, uždirbo AB „Problematika“ ir pasiekė 5,4 mln. eurų pajamų kartelę arba net 1,5 mln. eurų daugiau nei buvo numatyta 2016 m. strateginiame plane. Ir nors Lietuvoje veikia net 12 akredituotų bandymų laboratorijų, galinčių kokybiškai vykdyti kelių statybinių medžiagų tyrimus, analogiškus AB „Problematika“ atliekamiems tyrimams, beveik pusę pajamų bendrovė gavo būtent iš šios veiklos srities: per metus laboratorijoje atlikta beveik 7 tūkstančiai bandymų, kuriuos užsakė Lietuvos automobilių kelių direkcija, savivaldybės, kelių tiesėjai, medžiagų ir gaminių gamintojai ar tiekėjai. Analogiškus tyrimus gali daryti dar ir Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ar Čekijos laboratorijos, tačiau „Problematika“ išsiskiria kaip turinti vieną moderniausių bei plačiausio asortimento laboratorinę įrangą Baltijos šalyse.
Nemenką dalį – 34 proc. – pajamų bendrovei pavyko uždirbti ir iš techninės priežiūros. Šioje srityje vyksta ypač arši konkurencinė kova, todėl čia nėra didesnių barjerų naujų konkurentų atėjimui ir saugiklių jų veiklos kokybei užtikrinti. Gal todėl pernai „Problematikai“ pavyko laimėti tik mažiau nei pusę iš dalyvautų techninės priežiūros paslaugų viešųjų pirkimų konkursų, kuriuose teko varžytis su 13 skirtingų konkurentų (atskiruose viešųjų pirkimų konkursuose buvo iki 10 dalyvių). Bendrovės vadovui R. Jaraminui nuostabą kelia tai, kad pripažintų laimėjusiais pasiūlymų kaina dažnai būna nepagrįstai maža, mažesnė už lėšų sumą, reikalingą privalomų pagal techninių normatyvų reikalavimus laboratorinių bandymų ir statybos techninės priežiūros darbų atlikimui, o kartais net ir transporto išlaidų kompensavimui. Atskirų dalyvių pasiūlymų kainos skiriasi iki 10 kartų.
Visgi „Problematikai“ tai nesutrukdė 2016 m. pasiekti dar vieną rekordą – 76 techninės priežiūros paslaugų ir laboratorinių bandymų užsakovai – pats didžiausias skaičius per visą bendrovės istoriją.
Anot bendrovės vadovo, taip pat labai džiugu skaičiuoti ir 2 kartus didesnį pajamų nei sąnaudų augimo tempą, ir, įvertinus vienam darbuotojui tenkančias bendrąsias pajamas, net trečdaliu padidėjusį vidutinį darbo našumą.
„2016 metų rezultatai ir džiugina, ir įpareigoja, ir verčia neatsipalaiduoti, – sako Rimantas Jaraminas. – Malonu, kad tai supranta ir visa „Problematikos“ komanda, įpusėjus 2017-iesiems demonstruojanti ne lėtesnį tempą nei pernai. Turime daug ir sudėtingų objektų, tačiau tai tik dar labiau sutelkia kolektyvą parodyti savo gebėjimus ir nepriekaištingus rezultatus. Neabejoju, kad taip ir bus!“
___________________________________________
Didžiausi 2016 m. valstybinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstrukcijos, remonto objektai, kuriuose bendrovė vykdė techninę priežiūrą bei atliko laboratorinius bandymus kelių statybinių medžiagų ir jų gaminių tinkamumui nustatyti:
1. Projekto „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra. I etapas. Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas“ (Užsakovas – LAKD);
2. Projekto „Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) plėtra. Dangos rekonstravimo III etapas. Sutartis Nr. 2. Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 (E262) Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožo nuo 142,00 iki 150,10 km rekonstravimas“ (Užsakovas – LAKD);
3. Valstybinės reikšmės krašto kelių rekonstrukcija. Sutartis Nr. 4. Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija ruožų nuo 29,75 iki 35,78 km ir nuo 41,80 iki 44,80 km rekonstravimas (Užsakovas – LAKD);
4. Kelio Nr.102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruožo nuo 16,202 iki 21,822 km rekonstravimas (Užsakovas – LAKD);
5. Dviejų lygių sankryžos su geležinkeliu P. Armino g. Marijampolės m. rekonstravimas (Užsakovas – Marijampolės savivaldybė);
6. Projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapas“ statyba (Užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė).